kakažindys

kakažindỹs, -ė̃ smob. (3^4b), kàkažindis, -ė (1) 1. šnek. kas motinos pienu tebesimaitina (mažas vaikas, mažas gyvulys): Kàkažindžiai paršeliai Ign. Galgi anà kakažindė̃, kad taip greit reikia valgyt nešt Ds. 2. menk. jaunas, nesubrendęs žmogus, pienburnis (toks keiksmažodis): Eik tu, kakažindỹ, da pieną nuo lūpų nusišluostyk! Ds.